Jaučiamas nuovargis, pastebimas energijos trūkumas, sumažėjęs darbingumas, miego sutrikimai – visa tai lemia suprastėjusią gyvenimo kokybę.
Daugeliui gali kilti klausimas ne tik, kokias sveikatos problemas sprendžia gyd. neurologas, bet ir ką daro ir kuomet gali prireikto jo pagalbos. Tuo labiau, kad šių specialistų veiklos spektras yra gana platus. Kadangi nemažai ligų turi panašius į nervinių susirgimų simptomus. Ir tokiais atvejais, kas yra pagrindinė negalavimų priežastis, gali pasakyti ir kitų sričių specialistai. Todėl labai dažnai neurologas siunčia pacientus pas endokrinologą, reumatologą, reabitologą ar pas kažkokį kitą gydytoją.
Neurologija apima tokių ligų diagnostiką ir gydymą kaip:
- Migrena – tai idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų. Tai dažnai vienpusis, pulsuojantis, stiprėjantis fizinio krūvio metu, gali būti vidutinio stiprumo ar stiprus, lydimas pykinimo, vėmimo, šviesos ir triukšmo baimės.
- Encefalitas – tai galvos smegenų uždegimas – sunki virusinė infekcija. Ligos metu vyksta galvos ir nugaros smegenų bei jų dangalų uždegimas. Priklausomai nuo ligos sunkumo ir sukėlėjo, ligos eiga, intensyvumas ir pasekmės būna skirtingos. Numatyti, kaip encefalitas paveiks individo organizmą sunku, todėl ypač svarbi savalaikė diagnostika ir gydymas.
- Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sustemos kilmės priepuoliai. Epilepsijos priepuolį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, apimantį sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių. Epilepsija diagnozuojama tada, kai ligonio gyvenime yra įvykę du ir daugiau pakartotinių neprovokuotų (t.y., nesusijusių su jokia žinoma ūmine išorine priežastimi) epilepsinių priepuolių. Epilepsinė būklė – tai pasikartojantys epilepsijos priepuoliai, trunkantys ilgiau nei 30 minučių, tarp kurių ligonis neatgauna sąmonės.
- Alzheimerio liga – tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonių liga. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. Pasaulyje yra daugiau nei 30 mln, sergančių šia liga.
- Parkinsono liga – lėtinė progresuojanti neurologinė liga. Sergant ja nyksta tam tikros galvos smegenų srities, kuri dalyvauja judesių kontrolėje, ląstelės. Dėl šios priežasties labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai, atsiranda eisenos pakitimai, sutrinka orientacija, rijimas ir kalba, sulėtėja mąstymas.
Kreipkitės į gydytoją neurologą, jei vargina:
- Nugaros skausmai – dažnai juos sukelia nervų šaknelių pažeidimai;
- Galvos skausmai, migrena, kaklo raumenų įtampos sukelti skausmai;
- Galvos svaigimas – dažna jo priežastis yra galvos smegenų kraujotakos sutrikimai;
- Riešo kanalo sindromas, alkūninio ir kitų periferinių nervų užspaudimas;
- Polineuropatija – daugybinis nervų pažeidimas;
- Nervų ir raumenų ligos – įvairios miopatijos, miastenija;
- Epilepsija ir kitos priepuolinės būklės;
- Degeneracinės nervų sistemos ligos – galvos ar galūnių drebėjimas, kiti nevalingi judesiai, judesių sulėtėjimas, Parkinsono ar Alzheimerio ligos.
Pirmojo apsilankymo metu sudarome gydymo planą.
