Vitamintas D

Vitamino D trūkumas yra plačiai paplitęs reiškinys. Teigiama, kad žiemą šio vitamino nepakanka daugiau
kaip 80 proc. mūsų planetos gyventojų. Lietuva ne išimtis – saulėtų dienų palyginti turime nedaug, o ir
saulėje, dėl žalingų ultravioletinių spindulių poveikio, stengiamės būti tik prisidengę ar išsitepę apsauginiais
kremais. Dažniausiai vitamino D trūkumas pasireiškia vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį bei fosforą ir apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir
rachito. Vitaminas D dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, yra itin svarbus organizmo imunitetui –
tyrimai rodo, kad vitaminas D sumažina alergijų, diabeto, inkstų, autoimuninių bei širdies ligų, kvėpavimo
takų infekcijų ir net piktybinių navikų atsiradimo riziką.
Vitamino D trūkumo ir pertekliaus simptomai gali būti labai panašūs, todėl be tyrimų sunku nuspręsti, ar jo
trūksta, ar per daug. Silpnumas, pykinimas, nenorėjimas keltis iš lovos, mieguistumas ar dirglumas,
raumenų skausmai, apetito sutrikimai – tokios reakcijos pasireiškia ir kaip vitamino D stoka, ir kaip toksinė
reakcija.
Kas būna kai trūksta vitamino D?
Vitamino D trūkumas pradinėse stadijose neturi specifinių požymių. Tokie pacientai dažniausiai skundžiasi
bendru nuovargiu, dažnu sergamumu infekcinėmis ligomis, kaulų ar raumenų skausmu, prasta savijauta ar
nuotaika.
Kai organizme trūksta vitamino D, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, storosios žarnos ir
prostatos, krūties vėžiu. Taigi vitamino D nepakankamumas gali būti klastingas, su jo trūkumu susiję
simptomai gali būti nepastebimi. Kartais praeina metai ar net dešimtmečiai, kol išryškėja neigiamos
vitamino D pasekmės.

Kas būna perdozavus vitamino D?
Vitaminas D yra tirpus riebaluose, iš organizmo pašalinamas lėtai, todėl galima jo perdozuoti vartojant
maisto papildus. Buvimas saulėje vitamino D intoksikacijos nesukelia, tai gali įvykti tik vartojant per daug
vitamino D papildų. Dėl per didelio vitamino D kiekio organizme gali atsirasti perdozavimo simptomai:
troškulys, vėmimas, pykinimas, pilvo skausmai, prastas apetitas, vidurių užkietėjimas, svorio sumažėjimas.
Perdozavus vitamino D gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos, aterosklerozė.
Kaip sužinoti ar yra vitamino D trūkumas?
Tam, kad žinotume kokia tiksliai šio vitamino dozė reikalinga žmogui, rekomenduojama atlikti vitamino D
tyrimą. Sergantiesiems lėtinėmis arba autoimuninėmis ligomis tyrimo rezultatus geriausia interpretuoti tik
su gydančio gydytojo pagalba. Pasitaiko atvejų, kuomet pacientas nors ir geria nemažas vitamino D dozes,
tačiau jo organizmas neįsisavina gerai. Tokiais atvejais gydymo planą gali koreguoti tik gydantis gydytojas,
kuris gali skirti papildomų tyrimų (prastą įsisavinimą gali įtakoti kepenų, inkstų ligos ar vėžiniai susirgimai).
Dažniausiai kraujo mėginys imamas iš venos. Skirtingos laboratorijos gali tirti skirtingas vitamino D formas.
Geriausia, kai yra atliekamas bendras vitamino D tyrimas (25 (OH) tyrimas).
Prieš tyrimą būtina bent 3 dienas nevartoti vitamino D papildų, kadangi jie gali iškraipyti laboratorinio
kraujo tyrimo rezultatus.

Nustatytas vitamino D trūkumas?

Dažnais atvejais, esant nedidelei stokai, vitamino D kiekį gali sureguliuoti mityba. Tačiau labai svarbu
atsiminti, kad kiekvienas organizmas įsisavina medžiagas individualiai ir vieniems reikia vartoti mažiau arba
daugiau tam tikrų produktų, negu kitiems, kad pasiekti tą patį efektą. Vitamino D turi: lašiša, menkė,
sardinės, skumbrė, krevetės, kiaušiniai, jogurtas, karvės pienas. Gali padėti saikingas lankymasis
soliariumuose. Daugiau vitamino D turi žuvies taukų maisto papildai, o gydantis hipovitaminozę skiriamas
micelizuotas vandeninis vitamino D tirpalas arba koncentruota injekcija į raumenis.